Gyventojai skuba įdarbinti saulę: butuose registruojama nuo kelių iki keliolikos įmonių

2013-11-13 10:39:03

Lietuvoje daugėja smulkiąsias saulės elektrines steigiančių verslininkų, rodo „Registrų centro“ duomenys. Energetikos ministerija pripažįsta, kad smulkiųjų saulininkų sparčiai daugėja ir  ruošia pataisas jų plėtrą neribojančiam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, o pradedantieji verslininkai skundžiasi, jog jų plėtra jau dabar  ribojama vėluojant išduoti dokumentus.
 

Vien per šių metų liepą „Registrų centre“ buvo įregistruotos 49 įmonės, kurių pavadinime yra šaknis „saul“ ar „solar“, per rugpjūtį jų įsteigta dar 76, per  rugsėjį – 77, o per šiek tiek daugiau nei pusę spalio – dar 68. Dažnai vienu  adresu kuriamos kelios įmonės, kurių pavadinimai – panašūs, o joms vadovauja tas  pats asmuo.

Tačiau pasitaiko, kai vienu adresu įkuriamos kelios dešimtys įmonių, pavyzdžiui, sostinės Didlaukio g. bute įkurta mažiausiai 17 įmonių: „Kanto  solar“, „Greenbelt solar“, „Ascon solar“, „CG solar“, „DB solar“, „Far east  solar“, „Sienna solar“, „HK solar“, „Pacific solar“, „Neosolar“, „Neosolar LT“, „Solar energy LT“, „Solarpower“, „Clean solar“, „Plunge solar“ ir „Saulės  partneriai“, „Saulės bitė“.

Kitu adresu sostinės Smolensko g. yra įsteigta 20 įmonių, kurių pavadinimai  skiriasi tik prie įmonės vardo pridedant skaičių, t.y., „AgroSaulė 1“, „AgroSaulė 2“ ir t.t.

Klaipėdoje, Jūrininkų prospekto bute, yra įregistruota mažiausiai 13  juridinių subjektų pavadinimais: „Adomo saulė“, „Rimutės saulė“, „Kęstučio  saulė“, „Daivos saulė“, „Urtės saulė“, „Romas ir saulė“, „Aušrinės saulė“, „Laimos saulė“, „Rasos saulė“, „Mindaugo saulė“, „Galinos saulė“, „Jolantos  saulė“, „Ginto saulė“.

Panašių atvejų yra ir daugiau, o tokią sparčią saulininkystės verslo plėtrą galima paaiškinti: įsirengti mažas, iki 30 kilovatų (kW) galios saulės  elektrines yra paprasčiau nei didžiąsias, o jų gaminamos elektros supirkimo  tarifas – didesnis.

DELFI prieš keletą savaičių skelbė, jog Lietuvoje prasidėjo  mažo galingumo žaliųjų elektrinių bumas, kuris leidžia mažiesiems saulės  elektrinių savininkams užsidirbti, o Energetikos ministerija, įvertinusi, kad  per dideli kiekiai žaliųjų gamintojų visiems elektros vartotojams kainuos  brangiai, ėmėsi rengti įstatymo pataisas, ribojančias jų plėtrą.

Skundžiasi išankstiniu ribojimu

Tačiau smulkieji saulę planuojantys įdarbinti verslininkai skundžiasi, jog  jiems ir dabar tenka susidurti su biurokratiniais trukdžiais kuriant mažąsias  jėgaines.

„Sunkumų kaip ir kiekviename versle žinoma atsirado ir šiuo atveju. Dar kartą galima įsitikinti, kad Lietuvoje sunku planuoti laiką, ne dėl to jog negalėtum  jo pats susiplanuoti, bet dėl to, jog tam tikros institucijos neatlieka darbų pagal numatytus terminus. Kad ir dabartiniu momentu norėtųsi investuoti laiko ir  pinigų, bet negalima būti tikram, jog pateikus dokumentus Energetikos  ministerijai, bus gauti leidimai plėtoti energijos pajėgumus su šių metų supirkimo tarifu“, - piktinasi šešių sostinės įmonių „Solar project“, „Solar  idea“, „Solar sources“, „Saularta“, „Saulės sklypas“, „Solar product“ direktorius Artūras Vindžigalskis.

Pasak jo, nors Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad „Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos  gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ar  dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo  dienos“, terminų nesilaikoma.

„Nei vienas leidimas nebuvo gautas pagal šiuos įsipareigojimus, tad iškyla  klausimas kodėl? Ir kada jau nebeverta bandyti pateikinėti dokumentų? Manau, ne  vienam verslininkui iškyla šis klausimas“, - dėsto A. Vindžigalskis, plėtojantis  30 kW galingumo saulės jėgaines.

Su panašia problema susidūrė kitas sostinės verslininkas Artūras Mickevičius,  vadovaujantis įmonėms „Zeta Saulė 2“, „Zeta Saulė 3“, „Zeta Saulė 4“.

„Mano žiniomis „Lesto“ technines sąlygas išdavė laiku, o pats leidimas  gamybos plėtrai iš Energetikos ministerijos kažkiek jau vėluoja“, - sako A.  Mickevičius.

Užsienyje - dvi savaitės, čia – pusė metų

Utenos rajono savivaldybėje Daugailių miestelyje trijų įmonių „Darius saulė“, „Linas saulė“, Vitkus saulė“ direktoriui Karoliui Ramoškai saulės elektrines įrenginėjančios įmonės vadybininkas Virginijus Preidžius pasakojo, jog procesai  Lietuvoje yra žymiai ilgesni nei užsienyje.

„Šiuo metu šias įmones administruoju dėl leidimų, tad galiu papasakoti, kad  problemų turime daug – yra didelė biurokratija šituo klausimu, pradedant  dokumentų išėmimu. „Lesto“ buvo užvėlavusi, nors dabar lyg ir geriau, bet ir  ministerijoje (gauti dokumentus – DELFI) praktiškai neįmanoma, - sako jis. - Atrodo, dokumentus pateikėme liepos 15 d. “Lesto”, o gavome tik prieš kokius  porą savaičių pirmines sąlygas, dokumentai sunkiai vaikšto. Praktiškai, kur tik  susiduriame su valdiškomis įstaigomis, ten yra problemų. Įsitikinau vienu – per  pusę metų Lietuvoje gauti leidimą plėtrai yra labai gerai. Kai Anglijoje šitie  dokumentų tvarkymai užtrunka iki dviejų savaičių: paruošiami dokumentai,  sudedami į vieną voką, išsiunčiami ir pamirštami.“

Jis dėsto, jog Utenos rajone iš pradžių buvo planuota statyti didesnių saulės  elektrinių parką, tačiau paaiškėjus, kad mažąsias jėgaines steigti paprasčiau,  nutarta investuoti į jas: Daugailių miestelyje planuojamos trys iki 30 kW  jėgainės.

„Norėta statyti stambias, bet biurokratiją įveikti beveik neįmanoma, nes  reikėtų tirti aplinką, žemę, nežinia kiek laiko visi procesai užtruktų, o kai  viskas būtų paruošta – neaišku, koks bus naujas tarifas ir atsiperkamumas.  Stambaus projekto buvo atsisakyta, nes kol pereisi visą biurokratiją, pamatysi,  kad šnipštas gaunasi. Verslui sąlygos tikrai yra prastokos, bet vienintelis  dalykas, kuris Lietuvoje yra geras, tai supirkimo tarifas“, - dėsto V.  Preidžius.

Skaičiuoja atsipirkimą ir vadina naudingesniu nei investicija į NT

Smulkieji verslininkai skaičiuoja, kad steigti smulkias saulės elektrines apsimoka, nes fiksuotas elektros supirkimo tarifas nustatomas 12-ai metų, o  elektrinės atsiperka maždaug per pusę šio laikotarpio.

„Nėra šis verslas labai greitas, yra kokie 6 metai, kol investicija  atsipirks, - pasakoja Kauno įmonių „Geltona saulė“, „Raudona saulė“, „Žalia  saulė“ direktorius Linas Strėlis. - Tai yra normalus verslo atsipirkimas, tai - pelningas verslas.“

A. Mickevičius palygina, kad saulės elektrinių verslas šiuo metu komerciškai  labiau naudingas, nei investicijos į nekilnojamąjį turtą.

„Verslo imtis paskatino nebloga finansinė grąža ir nedidelė rizika. Apsimoka  kapitalą perkelti iš nekilnojamo turto“, - sako jis.

Visi būsimieji smulkūs elektros gamintojai, šiais metais gavę plėtros  leidimus, be aukciono užsitikrina, kad jiems 12 metų galios Valstybinės kainų ir  energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyti elektros supirkimo tarifai.  Didžiausi tarifai – saulės elektrinėms: į pastatus integruotos mažo galingumo  saulės jėgainės už kilovatvalandę elektros (kWh) gaus po 1,8 Lt, neintegruotos – po 1,44 Lt. Kasmet nustatomi nauji iš atsinaujinančių išteklių gaminamos  elektros tarifai.

Šiuo metu buitiniai elektros vartotojai, naudojantys vienos laiko zonos  skaitiklius, už kilovatvalandę elektros moka po 0,46 lito su papildomomis  tiekimo ir skirstymo paslaugomis bei PVM, o elektros kilovatvalandė elektros  biržoje „Nord Pool Spot“ kainuoja 0,16-0,17 lito.

Padidintas tarifas smulkiesiems gamintojams už pagamintą kilovatvalandę mokamas iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, o šis  mokestis renkamas iš visų elektros vartotojų ir šiuo metu elektros kainoje  sudaro 0,07 lito.

Energetikos ministerija mato augančias smulkiųjų gretas

Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu yra išduotas 1,795 leidimas  plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus mažosioms (iki 30 kW) saulės  elektrinėms ir jei visos jos bus pastatytos, Lietuvoje vien tokių saulės  elektrinių galia sieks 51,175 MW.

Be to, Energetikos ministerija šiuo metu turi apie 5 tūkst. neišnagrinėtų prašymų gauti leidimą plėsti elektros energiją generuojančius įrenginius saulės  elektrinėms.

Vis dėlto leidimus gaminti elektrą turi tik 96 smulkieji (galia - 2,054 MW  galios) ir 15-a stambiųjų (galia dar 3,5 MW) gamintojų. Atsinaujinančių išteklių energijos įstatyme nustatytas tikslas bendrąją saulės elektrinių galią šalyje  padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne  didesnė kaip 30 kW.

Energetikos ministerija primena, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nustato, kad pasiekus jame nustatytus elektrinių plėtros tikslus, bet  ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d., Vyriausybė turi parengti tolesnės  elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros  energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros aprašą. Be to, ministerija yra  parengusi šio įstatymo pataisų projektą ir pateikusi jį derinti suinteresuotoms  institucijom ir visuomenei.

„Situacija iš esmės nėra pasikeitusi ir šiuo metu nagrinėjami suinteresuotų  šalių pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Įvertinus pateiktas pastabas Įstatymo  pakeitimo projektas artimiausiu metu bus teikiamas derinti Vyriausybei ir  Seimui. Atkreipiu dėmesį, kad VKEKK sumažino tarifus saulės elektrinėms“, - teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Vienas šio įstatymo pakeitimo projekto pasiūlymų – įskaičiuoti į skatinimo  kvotą šiuo metu į ją neįtrauktas saulės ir vėjo elektrines iki 30 kW galios,  kurių plėtra šiuo metu nėra niekaip apribota.


Šaltinis: www.delfi.lt