„Naujos kartos Lietuva“ planas: įsibėgėja reformos ir investicijos

2022-07-13 11:38:54

 

Šiandien Seimo Europos reikalų komitete (ERK) finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pristatys Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo pažangą. Posėdyje taip pat dalyvausiančios ministerijos detaliai pristatys atitinkamų sektorių pažangą.

„Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas reikalavo kruopštaus pasiruošimo ir sutelktos politinės valios jį įgyvendinant. Plano rėmuose finansuojamos kompleksinės struktūrinės reformos, sprendžiamos Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusios problemos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse bei šalies proveržį ir konkurencingumą užtikrinantys iššūkiai, susiję, visų pirma, su žaliąja pertvarka bei skaitmenine transformacija. Plane numatytos reformos ir investicijos sukurs ilgalaikį pozityvų ekonominį efektą, didins potencialų ūkio augimą bei stiprins šalies atsparumą ateities sukrėtimams. Džiugu, jog jau įgyvendinta didelė dalis – net 24 proc. reikšmingų reforminių veiksmų. Taip pat per šiuos metus startuos daugiau nei 2/3 investicijų. Rodiklių pasiekimui laiku skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi planas įgyvendina ir didelę dalį svarbių reformų numatytų Vyriausybės programoje“, – teigia finansų viceministrė  Vaida Česnulevičiūtė.

Pirmąjį mokėjimo prašymą Europos Komisija planuojama pateikti rugsėjo mėnesį. Planuojama, kad su pirmuoju mokėjimo prašymu Lietuva gaus 565 mln. eurų. Norint gauti lėšas, turi būti pasiekti 33 rodikliai iki 2022 m. II ketv. pabaigos. Šiuo metu iš jų jau pasiekta 15 rodiklių.

Šiuo metu jau įgyvendintos šios „Naujos kartos Lietuva“ plano reformos: parengti teisės aktai būtini pradedant įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų programą; pradėjo veikti atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras; priimtas vienišo asmens išmokos įstatymas; įsteigta Inovacijų agentūra ir Profesinio mokymo pažangos platforma; suvienodinti minimalūs stojimo į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas reikalavimai, įtvirtinta nauja aukštųjų mokyklų bei MTEP finansavimo struktūra; užbaigtas dviejų Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamų veiklos procesų automatizavimas.

Lietuvai vis tvirčiau žengiant atsinaujinančių energijos šaltinių keliu, pradėjo veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema. Skatinant alternatyvių degalų naudojimą transporto sektoriuje ir darnų judumą, įsigaliojo energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai, taikomi įsigyjant kelių transporto priemones. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir Energetikos įstatymo (apimančių jūrų ir sausumos teritorijas) pakeitimai paskatins atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

Iki rugsėjo mėnesio taip pat turi būti įgyvendintos šios reformos: atlikta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros savivaldybėse galimybių studija; naujais teisės aktais nustatyta Paramos pameistrystei ir mokymuisi darbo vietoje schema; parengta studija dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo mažinant skurdą ir pajamų nelygybę ir kt.

Per visus metus planuojama paskelbti kvietimų už 1,7 mlrd. eurų. Kvietimai skirti įkurti specializuotus startuolių akceleratorius proveržio srityse, startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus, itin didelio pajėgumo elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrai. Taip pat atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių ir kaupimo įrenginių diegimui juridiniams asmenims ir bendrijoms, elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtrai, biodegalų gamybai ir pan.

„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas, atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Šio plano reformos ir investicijos įgyvendins 2019 ir 2020 m. ES Semestro metu Lietuvai iškeltas Tarybos rekomendacijas. Investicijos ir reformos apima 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Planas Europos Sąjungos Taryboje patvirtintas šių metų liepos 28 dieną.

Visa plano vertė – 2,225 mlrd. eurų. Planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.

Straipsnis iš LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos internetinio puslapio: https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/naujos-kartos-lietuva-planas-isibegeja-reformos-ir-investicijos