Kiek kainuoja verslo pradžia Lietuvoje

2015-04-13 16:51:39

Idėjos įvertinimas

Kaip teigia „Verslios Lietuvos“ atstovė, svarbu nepamiršti įvertinti verslo idėjos unikalumo – Lietuvos ar regioniniu mastu. Galima kreiptis ir į konsultantus, kad šie padėtų ją įvertinti. Ekspertai vertina, ar idėją sunku įgyvendinti ir ar apskritai verta pradėti verslą.Gera pradžia – pusė darbo, tačiau vien geros idėjos neužtenka. Jau turint verslo idėją, galima tikrinti, ar ją pavyks įgyvendinti ir ar ji bus sėkmingo verslo garantas.

Kaip tai padaryt? Norint kuo tiksliau įvertinti idėją, gali padėti ir verslo plano paruošimas. Tai patogi priemonė supažindinti su verslo idėja ir potencialius investuotojus. Verslo planas priverčia sistemiškai apmąstyti savo idėją, atskleidžia žinių spragas, galimas kliūtis ateityje, leidžia pasitikrinti idėjos gyvybingumą.

Taip pat derėtų įvertinti potencialią rinką, konkurentus, o tada jau rengti verslo planą, t. y. nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses, galimas grėsmes ir galimybes joms neutralizuoti.

Įmonės pasirinkimas

Turint idėją, įvertinus konkurencinį lauką ir galimas grėsmes bei turint verslo planą laukia kitas etapas – įmonės tipo pasirinkimas. Populiariausi steigiamų įmonių tipai yra individualioji įmonė, uždaroji akcinė bendrovė ir mažoji bendrija. „Viskas priklauso nuo idėjos – jos masto ir sudėtingumo“, – aiškina „Verslios Lietuvos“ atstovė.

Pavyzdžiui, individualios įmonės pasižymi paprastesne nei kitų juridinių asmenų steigimo tvarka, be to, individualiai įmonei įsteigti nėra nustatytas minimalus įstatinis kapitalas. Kita vertus, kai prievolėms vykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jas savininkas atsako savo turtu.

Uždaroji akcinė bendrovė, priešingai nei individualioji įmonė, yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Taigi akcininkai asmeniniu turtu neatsako už neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 10 tūkst. litų.

Naujausias įmonės tipas – mažoji bendrija. Tai ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Mažąją bendriją steigti gali ne daugiau nei 10 fizinių asmenų. Kuriant šios rūšies įmonę įstatinis kapitalas nėra būtinas, tačiau jos nariai moka įnašą. Be to, pelnas dažniausiai skirstomas pagal proporcingą nario įnašo dydį. Mažąją bendriją gali valdyti narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Sprendimai priimami balsuojant.

Išlaidų įvertinimas

Steigiant įmonę būtina kritiškai įvertinti savo finansines galimybes. Pagrindinis indikatorius, lemiantis išlaidas steigiant įmonę Lietuvoje, priklauso nuo įmonės tipo, kokią yra nuspręsta įsteigti. „Tai yra leidimų kaina, kuri priklauso nuo verslo idėjos sudėtingumo“, – pasakoja „Verslios Lietuvos“ atstovų regione koordinatorė.

Pasak J. Miloš, steigiant įmonę su notaro pagalba, prie šitos sumos apytiksliai reikėtų pridėti nuo 300 iki 500 litų.

Įmonės „Verslo sūkurys“ Finansinių sprendimų direktorė Edita Kavinskienė leidiniui teigė, kad individualios įmonės įsteigimo kaina su notaro, registrų centro mokesčiais ir dokumentų paruošimo išlaidomis būtų apie 700 litų. „Verslininkas turi žinoti – jeigu įmonė bankrutuos, jis rizikuoja visu savo turtu. Netgi skolos yra paveldimos“, – įspėja „Verslo sūkurio“ atstovė ir priduria, kad mažosios bendrijos steigimas gali kainuoti apie 900 litų.

„Jeigu mažąją bendriją ištinka bankrotas, negalima išieškoti iš steigėjo jo asmeninio turto“, –skirtumus tarp individualios įmonės ir mažosios bendrijos aptarė E. Kavinskienė.

Kita teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė. Pastarąją įsteigti, pasak „Verslo sūkurio“ Finansinių sprendimų direktorės, kainuotų apie 1 tūkst. litų. Ji – populiariausia, be to, seniausia, todėl teisiniu požiūriu turinti mažiausiai spragų.

„Tačiau steigiant tokią bendrovę reikalaujamas ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų pradinis įstatinis kapitalas“, – atkreipia dėmesį E. Kavinskienė.

Kaip teigia „Verslios Lietuvos“ atstovų regione koordinatorė, steigiant elekroniniu būdu, įmonės registracijos kaina dar papildomai svyruotų nuo 180 iki 250 litų.

Finansinė parama

Įrankių pradedantiesiems verslininkams netrūksta. Vienas iš jų – pirmų verslo metų krepšelis. „Krepšeliai šiuo metu yra orientuoti į jaunimą iki 29 metų. Jais naudojantis galima gauti nemokamas konsultacijas, mokymus, partnerių paslaugas“, – kalbėjo J. Miloš.

Kitas būdas – imti paskolą.

„Paskolą galima gauti ir iš kredito unijų. Į jas galima kreiptis su savo verslo planu įvertinant verslo idėją. Suteikiama paskola gali siekti iki 86 tūkst. litų“, – pasakoja „Verslios Lietuvos“ atstovė ir priduria, kad šio tipo paskolos suteikiamos jauniems verslininkams, kurie dar neturi verslo patirties.

Straipsnis publikuotas portale ekonomika.lt. Daugiau skaitykite čia.