Finansinis prognozavimas ar biudžetavimas

2013-11-13 10:18:37

Turbūt ne kartą yra tekę susidurti su finansų planavimo, prognozavimo ir biudžetavimo sąvokomis, bet ar tikrai žinome, ką jos reiškia?

Finansų planavimas gali būti suprantamas labai siaurai – kaip individualaus projekto, pavyzdžiui, įrangos pirkimo, ekonominio-finansinio pagrįstumo įvertinimas, finansavimo poreikio bei šaltini nustatymas. Finansų planavimo elementai atsiranda jau strateginio ar investicijų planavimo procese, nes reikia numatyti išankstinius finansinius resursus strateginiams uždaviniams įgyvendinti ir planuojamų investicijų ekonominiam pagrįstumui įvertinti. Tačiau finansinis planavimas ryškiausias operatyvinio įmonės valdymo srityje, t. y. kai reikia nustatyti būsimus veiklos finansavimo poreikius, subalansuoti piniginius srautus (pavyzdžiui, pirkėjų ir tiekėjų atsiskaitymus) ir pan. Finansų planavimo sąvoka iš tiesų yra daugiau bendrinė.

Praktikoje populiariausi ir dažniausiai taikomi finansų planavimo instrumentai yra finansinis prognozavimas(angl. Forecasting) ir biudžetavimas (angl. Budgeting). Šias dvi sąvokas, pasirodo, nėra taip lengva paprastai ir aiškiai apibrėžti, nes skirtingi finansų teorijos literatūros šaltiniai pateikia skirtingus apibrėžimus. Pavyzdžiui, Williamo R. Lalli knygoje „Handbook of budgeting“, skirtoje finansų vadovams, biudžetavimo ir planavimo specialistams, verslo kontrolieriams ir analitikams, biudžeto sąvoka vartojama ypač plačia prasme – kaip viso planavimo (strateginio planavimo, tikslų nustatymo, operatyvinio ir finansinio planavimo bei prognozavimo) ir atskaitomybės rengimo (angl. Reporting) proceso atitikmuo. Tuo tarpu G. Kancerevičiaus knygoje „Finansai ir investicijos“ biudžetavimas apibrėžiamas kur kas siauriau – kaip „išankstinės (prognozuojamos) įmonės finansinės ataskaitos, kuriose detalizuojami įmonės finansiniai planai“.

Kuo praktikoje skiriasi prognozavimas ir biudžetavimas?

Pirmasis iškylantis klausimas – kuo praktikoje skiriasi finansinis prognozavimas ir biudžetavimas? Ar jie tarpusavyje susiję, o jei taip, tai kaip?

Esminiai finansinio prognozavimo skiriamieji bruožai:

1. Pagrindinis finansinio prognozavimo tikslas – nustatyti įmonės būsimos veiklos finansavimo poreikį;

2. Finansinės prognozės (arba finansinio modelio) rezultatas yra išankstinių (prognozinių) finansinių ataskaitų paketas;

3. Finansinis modeliavimas paprastai trunka nuo keleto dienų iki keleto savaičių, priklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos sudėtingumo;

4. Finansinė prognozė gali būti išreikšta piniginiais arba kitais vienetais (jei prognozuojamas tik fragmentas, o ne bendra finansinė būklė ir finansinė atskaitomybė);

5. Finansinės prognozės periodas gali būti įvairus – nuo kelių dienų ar savaičių iki 10 ir daugiau metų (pagal poreikį);

6. Prognozuoja dažniausiai vienas ar keli specialistai (finansų arba ekonomikos) arba konsultantai, tačiau prognozuotojas neprisiima atsakomybės už prognozuojamų rezultatų pasiekimą;

7. Prognozės paprastai netvirtinamos aukštesnės vadovybės;

8. Prognozės atnaujinamos, kai tik gaunama informacija apie vidinės arba išorinės aplinkos sąlygų pasikeitimą;

9. Nuokrypiai nuo prognozės nėra nuolat arba periodiškai analizuojami.

Esminiai biudžetavimo skiriamieji bruožai:

1. Pagrindinis biudžetavimo tikslas – užtikrinti trumpalaikį (operatyvinį) veiklos planavimą ir veiklos rezultatų kontrolę;

2. Biudžetai gali būti kelių tipų – veiklos, pinigų, kapitalo;

3. Biudžeto periodas paprastai yra vieneri fiskaliniai (Lietuvoje dažniausiai sutampa su kalendoriniais) metai. Metinis biudžetas paprastai skaidomas į trumpesnius mėnesio ar ketvirčio periodus. Kai kurioje finansų teorijos literatūroje išskiriami ir kitų trukmių biudžetai;

4. Biudžetavimo rezultatas dažniausiai apsiriboja išankstine (prognozine) pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau dažnai už biudžetavimą atsakingi darbuotojai parengia pilną išankstinės finansinės atskaitomybės modelį, kaip ir finansinio prognozavimo atveju;

5. Biudžetavimo procesas trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos sudėtingumo;

6. Biudžetas išreiškiamas piniginiais vienetais, kurie pagrindžiami kitais vienetais (pavyzdžiui, pardavimų vertės išraiška pagrindžiama jų kiekine apimtimi, t. y. tonomis, vienetais ir t. t.);

7. Biudžetas yra įmonės vadovybės įsipareigojimas siekti numatytų rezultatų, t. y. vadovybė prisiima atsakomybę pasiekti biudžete numatytus rezultatus;

8. Biudžetas yra tvirtinamas aukščiausiosios vadovybės;

9. Patvirtintas aukščiausiosios vadovybės biudžetas keičiamas tik iš anksto aptartomis sąlygomis;

10. Biudžetas periodiškai lyginamas su faktiniais finansiniais rezultatais, analizuojami nuokrypiai ir ieškoma priežasčių, daromi korekciniai valdymo sprendimai.

Taigi pagrindinis skirtumas tarp prognozavimo ir biudžetavimo yra jų paskirtis – prognozavimas skirtas įmonės finansavimo poreikiams ir būsimos finansinės būklės nustatymui bei analizei, o biudžetavimas naudojamas kaip trumpalaikio veiklos planavimo, rezultatų kontrolės ir dažnai – darbuotojų skatinimo įrankis.

Šaltinis: www.verslozinios.lt